Compensa Life » Apie mus » Naujienos » Aktualijų archyvas 2005

Aktualijos

[2021]  [2020]  [2019]  [2018]  [2017]  [2016
[2015]  [2014]  [2013]  [2012]  [2011]  [2010]  [2009]  [2008]  [2007]  [2006]  [2005]  [2004]  [2003]  [2002

Duoti kraujo lietuvius paskatintų nelaimė, o ne pinigai
2005-05-24

Daugiau negu 70 proc. Lietuvos gyventojų niekada nėra buvę kraujo donorais, o pusė jų net neketina aukoti kraujo, parodė bendrovės „Seesam Lietuva gyvybės draudimas" užsakymu atlikta apklausa.

Daugiau negu 70 proc. Lietuvos gyventojų niekada nėra buvę kraujo donorais, o pusė jų net neketina aukoti kraujo, parodė bendrovės „Seesam Lietuva gyvybės draudimas" užsakymu atlikta apklausa. Kaip spaudos konferencijoje sakė gyventojų apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai" direktorė Rasa Ališauskienė, neatlygintinai kraujo donorystei labiau pritaria vidutinio amžiaus, labiau išsilavinę ir didesnes pajamas turintys gyventojai.

„Nors 90 procentų apklausto jaunimo niekada nėra davę kraujo, tik trečdalis 15-29 metų amžiaus žmonių teigė ir ateityje nebūsiantys donorais, be to, būtent tarp jaunimo daugiausiai pritariančių neatlygintinai donorystei", - pažymėjo R. Ališauskienė. Paklausti, kas juos paskatintų duoti kraujo, trys ketvirtadaliai respondentų minėjo artimam žmogui įvykusią nelaimę, 14 procentų - stichinę nelaimę Lietuvoje ar kitoje šalyje ir 33 procentai - moralinį pasitenkinimą, kad padėjo kitiems. Tarp kitų dažniau minimų paskatų duoti kraujo tyrėjai išskyrė kraujo davimo naudą sveikatai, galimybę nemokamai pasidaryti tyrimus, pagarbą donorui visuomenėje.

Apklausa parodė, kad piniginė dovana ir donorystės reklama - visiškai neefektyvus donorystės skatinimo būdas. Paklausti, kas sulaiko nuo kraujo davimo, pusė apklausos dalyvių minėjo baimę užsikrėsti infekcijomis, 40 procentų - baimę, kad tai pakenks sveikatai, o 35 procentai - kad po procedūros bus silpna.

Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato teigimu, apklausa parodė, kokiomis kryptimis ir su kokiomis gyventojų grupėmis reikia dirbti kraujo centrų darbuotojams. „Tyrimo rezultatai mums buvo netikėti. Nemanėme, kad tiek daug žmonių kraujo neduoda dėl to, kad bijo užsikrėsti, - sakė V. Kalibatas, pabrėžęs, kad ši baimė visiškai nepagrįsta, nes kraujas jau daugiau kaip 10 metų imamas vienkartinėmis steriliomis priemonėmis.

Nacionalinio kraujo centro direktoriui krito i akis tai, kad daugiau baimių ir mažiau neatlygintinos donorystės šalininkų - tarp kaimo gyventojų. „Tai rodo, kad į šiuos žmones turėtume atkreipti dėmesį ir pasirūpinti, kad juos pasiektų objektyvi informacija", - sakė V. Kalibatas.

Sovietmečiu vyravusios nemokamos kraujo donorystės buvo nutarta atsisakyti Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, 1996 metais patvirtinus naują sveikatos draudimo įstatymą. Kad kraujas ne
prekė, o donorystė turėtų būti neatlygintina, Seimas pripažino tik 2003-iaisiais. Per tą laiką daliai žmonių už kraują gauti pinigų tapo norma. 2004 metais Vyriausybės nutarimu 57,2 lito kompensacija už vieną kraujo donaciją buvo sumažinta iki 40 litų. Per praėjusius metus iš 85 tūkst. kraujo donacijų tik per 9 tūkst. (11 procentų) buvo neatlygintinos. Metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus neatlygintinos donorystės skatinimo programą aukojančiųjų kraujo padaugėjo. Per 4 šių metų mėnesius neatlygintinos kraujo donacijos pasiekė 15 procentų.

Birželio mėnesi prie kraujo donorystės skatinimo prisidės ir „Seesam Lietuva gyvybės draudimas" konsultantai. Pasak generalinio bendrovės direktoriaus Vilmanto Midvikio, su kraujo donorystės situacija jie supažindins 300 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus įmonių darbuotojų. Konsultantai kvies žmones tapti kraujo donorais, nurodys, kur galima aukoti kraujo, platins informacinius lankstinukus ir plakatus.